"Galalaukis" – tai lietuviškas žodis, reiškiantis didžiulį, begalinį lauką arba platų, atvirą erdvę (dažniausiai kalbant apie pievas, stepes ar neaprėpiamus plotus). Vartojamas ir perkeltine prasme – pavyzdžiui, apibūdinant neišmatuojamą dalykų gausą ar erdvę.
Pavyzdžiai:
1. Prie upės driekėsi galalaukis, kur žaliavo švelnūs velėnai.
2. Žvaigždėtas nakties dangus – tai tikras galalaukis.
3. Perkeltine prasme: Internete – informacijos galalaukis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.