"Ėduo" – senasis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis "valgau" (iš veiksmažodžio ėsti – valgyti).
Pavyzdžiai:
1. Aš ėduo duoną. (Aš valgau duoną.)
2. Jis ėduo vaisių. (Jis valga vaisius.)
3. Senuosiuose tekstuose: "Ką ėdui?" (Ką valgai?)
Pastaba:
Šis formavimas (ėduo) nėra vartojamas šiuolaikinėje lietuvių kalboje – jį galima sutikti senojoje raštijoje ar tarmėse. Dabar vartojama: valgau, ėdu (šnek.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.