"Ėskus" – senasis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis "kandus, aštrus" (dažniausiai apie skonį, kvapą, šaltį). Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.
Pavyzdžiai:
1. Ėskus rūkas – aštrus, veriantis kvėpuoti rūkas.
2. Ėskus šaltis – smarkiai geliantis šaltis.
3. Ėskus uogų skonis – raugokšlas, stringiantis skonis.
Sinonimai: aštrus, kandus, aitrus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.