Ežiagulys – tai šakų, šiaudų, žolių kamuolys, kurį ežys nešioja ant nugaros, apsisaugodamas nuo pabūklų (pvz., strėlių). Dažnai vartojamas perkeltine prasme, apibūdinant sunkų, nemalonų reikalą ar pareigą.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė: „Ežys savo ežiagulį įsmeigė strėlėmis.“
2. Perkeltinė prasmė: „Šis teismo procesas – tikras ežiagulys.“ (t. y. varginantis, sudėtingas reikalas).
Trumpai: Fizinis kamuolys ant ežio nugaros arba perkeltine prasme – našta, problema.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.