eslui

„Eslui“ – tai senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „jam“ arba „jai“ (trečiasis asmuo, vienaskaita, naudininko linksnis). Šiuolaikinėje kalboje vartojamas atitikmuo – „jam“ (vyriškosios giminės) arba „jai“ (moteriškosios giminės).

Pavyzdžiai:
1. Senovinis: „Atidaviau knygą eslui.“ (šiuolaikiškai: „Atidaviau knygą jam.“)
2. Iš senųjų raštų: „Ir eslui atsakė: tu teisus.“ (šiuolaikiškai: „Ir jam atsakė: tu teisus.“)

Pastaba:
Šis žodis dabar beveik nevartojamas, aptinkamas tik senuosiuose tekstuose ar tarmėse.

Įrašas
Paaiškinimas	„Eslui“ – tai senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „jam“ arba „jai“ (trečiasis asmuo, vienaskaita, naudininko linksnis). Šiuolaikinėje kalboje vartojamas atitikmuo – „jam“ (vyriškosios giminės) arba „jai“ (moteriškosios giminės). Pavyzdžiai: 1. Senovinis: „Atidaviau knygą eslui.“ (šiuolaikiškai: „Atidaviau knygą jam.“) 2. Iš senųjų raštų: „Ir eslui atsakė: tu teisus.“ (šiuolaikiškai: „Ir jam atsakė: tu teisus.“) Pastaba: Šis žodis dabar beveik nevartojamas, aptinkamas tik senuosiuose tekstuose ar tarmėse.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.