esaba

„Esaba“ – tai kreipinys moteriai, atitinkantis vyrų kreipinį „esas“ (ponas). Kilęs iš hebrajų kalbos („iššaba“ – moteris, ponia), lietuvių kalboje vartotas iki XX a. vidurio, dažniausiai kreipiantis į kilmingą/gerbiamą moterį arba kaip mandagus formuluotė raštu.

Pavyzdžiai:
1. „Prašau, esaba, sėskitės.“ (tiesioginis kreipinys)
2. „Esaba Ona atvyko iš kaimo.“ (minint moterį pagarbiai)
3. „Malonu jus matyti, esaba.“ (mandagus pasisveikinimas)

Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje nevartojamas, sutinkamas tik senuosiuose raštuose ar istoriniame kontekste.

Įrašas
Paaiškinimas	„Esaba“ – tai kreipinys moteriai, atitinkantis vyrų kreipinį „esas“ (ponas). Kilęs iš hebrajų kalbos („iššaba“ – moteris, ponia), lietuvių kalboje vartotas iki XX a. vidurio, dažniausiai kreipiantis į kilmingą/gerbiamą moterį arba kaip mandagus formuluotė raštu. Pavyzdžiai: 1. „Prašau, esaba, sėskitės.“ (tiesioginis kreipinys) 2. „Esaba Ona atvyko iš kaimo.“ (minint moterį pagarbiai) 3. „Malonu jus matyti, esaba.“ (mandagus pasisveikinimas) Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje nevartojamas, sutinkamas tik senuosiuose raštuose ar istoriniame kontekste.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.