ercikaičia

"Ercikaičia" yra žemaičių tarmės žodis, reiškiantis "atlaidumas, nuolankumas, pakantumas" (pvz., elgesyje ar charakteryje). Kilęs iš žodžių "ercus" (kantrus, nuolankus) ir "kaičius" (būsena, kokybė).

Pavyzdžiai:
1. "Tas žmogus turi didelę ercikaičią – niekada nepyksta, net ir esant problemoms."
2. "Seneliai mokėjo jaunimui ercikaičios: klausyti ir gerbti kitus."
3. "Ercikaičia – tai ne silpnumas, o išminties ženklas."

Pastaba: Žodis vartojamas retai, daugiausia tradicinėse žemaičių šnekose ar literatūroje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ercikaicia' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Ercikaičia" yra žemaičių tarmės žodis, reiškiantis "atlaidumas, nuolankumas, pakantumas" (pvz., elgesyje ar charakteryje). Kilęs iš žodžių "ercus" (kantrus, nuolankus) ir "kaičius" (būsena, kokybė). Pavyzdžiai: 1. "Tas žmogus turi didelę ercikaičią – niekada nepyksta, net ir esant problemoms." 2. "Seneliai mokėjo jaunimui ercikaičios: klausyti ir gerbti kitus." 3. "Ercikaičia – tai ne silpnumas, o išminties ženklas." Pastaba: Žodis vartojamas retai, daugiausia tradicinėse žemaičių šnekose ar literatūroje.