Trumpas, sąmojingas eilėraštis, dažnai su staigia, ironiška minties viraže pabaigoje.
Pavyzdžiai:
1. Martialio (I–II a.) epigramoje:
> "Skaitai mane ir giriesi, Fidentin, kad niekad
> nevagystėms nepavyksta tau taip gerai, kaip man.
> Taip, bet kai vagiesi mano eilėraščius, Fidentin,
> tu nori garsėti, o aš – kad jie būtų prastai parašyti."
2. Lietuvių poezijoje (Maironis):
> "Ką veiki? – Rašau. – Ką rašai? – Eilėraščius.
> – O ką veikia tavo žmona? – Ji rašo mane."
Esmė: Dviguba prasmė, aštrumas ir glaustumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.