Entis – lotynų kalbos dalyvis, reiškia „esantis, būnantis“. Vartojamas sudėtiniuose terminuose, nurodant esmę ar prigimtį.
Pavyzdžiai:
- Ensō (jap. 円相) – „būties ratas“ (zeno simbolis).
- Omnēns – „viską turintis“.
- Dives – „turtingas“ (iš div-ens – „dieviškąją galią turintis“).
Filosofijoje ens (būtis) – pagrindinė sąvoka, pvz., esse (būti) → ens (būtis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.