embruo

Embruo – tai senas, retai vartojamas žodis, reiškiantis užuomazgą, pradmenį, pradžią arba pirmtaką (dažniausiai vartojama abstrakčiai, pvz., idėjos, reiškinio pradžiai).

Pavyzdžiai:
1. Filosofijoje: „Tai buvo mokslo embruo, iš kurio išaugo visos modernios teorijos.“
2. Istorijoje: „Tais įvykiais buvo embruo ateities revoliucijos.“
3. Literatūroje: „Jo jaunystės patirtys – tai kūrybinio kelio embruo.“

Sinonimai: užuomazga, pradmuo, pradžia, ištaka.
Dėmesio: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje dažniau vartojami sinonimai, o „embruo“ sutinkama senesniuose tekstuose ar specialiojoje literatūroje.

Įrašas
Paaiškinimas	Embruo – tai senas, retai vartojamas žodis, reiškiantis užuomazgą, pradmenį, pradžią arba pirmtaką (dažniausiai vartojama abstrakčiai, pvz., idėjos, reiškinio pradžiai). Pavyzdžiai: 1. Filosofijoje: „Tai buvo mokslo embruo, iš kurio išaugo visos modernios teorijos.“ 2. Istorijoje: „Tais įvykiais buvo embruo ateities revoliucijos.“ 3. Literatūroje: „Jo jaunystės patirtys – tai kūrybinio kelio embruo.“ Sinonimai: užuomazga, pradmuo, pradžia, ištaka. Dėmesio: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje dažniau vartojami sinonimai, o „embruo“ sutinkama senesniuose tekstuose ar specialiojoje literatūroje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.