eimus

Eimus – tai būtasis dažninis laikas nuo veiksmažodžio eiti, reiškia "būdavo einama / būdavo vaikščiojama" arba nurodo įprotį, pasikartojantį veiksmą praeityje.

Pavyzdžiai:
1. Vaikystėje į mokyklą eimus per mišką.
(Būdavo einama / vaikščiodavome)
2. Į turgų eimus pėsčiomis kiekvieną šeštadienį.
(Būdavo einama)
3. Seniau čia eimus pasivaikščioti po pietų.
(Būdavo vaikščiojama)

Trumpai: Vartojama kalbant apie įprastus, kartotinius praeities veiksmus, susijusius su ėjimu / vaikščiojimu.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'eimus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Eimus – tai būtasis dažninis laikas nuo veiksmažodžio eiti, reiškia "būdavo einama / būdavo vaikščiojama" arba nurodo įprotį, pasikartojantį veiksmą praeityje. Pavyzdžiai: 1. Vaikystėje į mokyklą eimus per mišką. (Būdavo einama / vaikščiodavome) 2. Į turgų eimus pėsčiomis kiekvieną šeštadienį. (Būdavo einama) 3. Seniau čia eimus pasivaikščioti po pietų. (Būdavo vaikščiojama) Trumpai: Vartojama kalbant apie įprastus, kartotinius praeities veiksmus, susijusius su ėjimu / vaikščiojimu.