Eibė – tai lietuviškas terminas, reiškiantis begalybę (matematikoje žymima ∞). Kilęs iš žodžio "eiti", siejamas su neribotumu, begaline seka ar kiekiu.
Pavyzdžiai:
1. Natūraliųjų skaičių aibė yra eibė.
2. Kai x artėja prie nulio, funkcija 1/x linksta į eibę.
3. Filosofijoje eibė gali reikšti amžinybę ar beribį visatą.
Trumpai: matematikoje – begalinis dydis, plačiau – ribų nebuvimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.