Egliabūžis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis eglės krūmą, t. y. jauna, krūmo formos eglė, dažnai auganti po didesnių medžių laja ar kitaip nepasižyminti tipišku medžio aukščiu ir forma.
Pavyzdžiai:
1. Miško aikštelėje vietomis augo tankūs egliabūžiai.
2. Egliabūžiai dažnai atsiranda ten, kur yra nukritusios senos eglės.
3. Kraštovaizdyje egliabūžiai sudaro tankias, sunkiai perėjamas vietas.
Trumpai: tai krūmas formos eglė, dažna miškuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.