Džiūvatė – tai senas lietuviškas terminas, reiškiantis džiovinimo vietą (pvz., daržovių, vaisių, grybų, šieno), dažniausiai – specialų pastatą ar sandėlį džiovinimui.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Kaimo džiūvatėje sausinami obuoliai ir grybai.
2. Senelis į džiūvatę sudėjo pjautą šieną.
3. Arkliams paruoštas šienas laikomas džiūvatėje.
Trumpai: Džiūvatė – pastatas ar vieta medžiagoms (šienui, vaisiams ir kt.) džiovinti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.