Dykūnka – tai mažybinė arba švelninimo forma nuo žodžio dykuma (dykuma, dykynė).
Naudojama kalbant apie nedidelę, nederlingą arba apleistą vietą.
Pavyzdžiai:
1. Už miesto išsižadėjo nedidelė dykūnka, kur augo tik krūmai.
2. Tėvas sakė, kad toje dykūnkoje niekada niekas neauga.
3. Čia buvo tik maža dykūnka, o dabar – daržas.
Trumpai: maža/nykščio dykuma, dažnai vartojama vaizdingai ar šnekamojoje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.