dygliuotumas

Dygliaúotumas – tai kalbos ypatybė, kai žodžiai ar jų formos vartojamos netaisyklingai, dažniausiai dėl kitos kalbos įtakos ar klaidų įpratimo. Tai dažnas reiškinys daugiakalbiuose kontekstuose ar tarmėse.

Pavyzdžiai:
1. Vietoj teisingos formos „aš einu“ sakoma „aš einu“ (čia pavyzdys iliustruoja netaisyklingą kirčiavimą ar formą, nors lietuvių kalboje „aš einu“ yra taisyklinga – tiksliau būtų pateikti realų dygliuotumo atvejį, pvz., „aš važiuoju namo“ vietoj „aš vykstu namo“, jei kalbėtojas painioja veiksmažodžius dėl kitos kalbos įtakos).
2. „Jis dirba darbą“ (perteklinis žodis, dažnas kalbos klaidų atvejis, nors griežtai ne visada laikomas dygliuotumu).
3. Tarmių ar regioninių variantų įtakos pvz.: vietoj standartinės „lėkštė“ vartojama „lekštė“.

Esmė: Tai nukrypimas nuo norminės kalbos dėl įvairių socialinių, regioninių ar kalbinių veiksnių.

Įrašas
Paaiškinimas	Dygliaúotumas – tai kalbos ypatybė, kai žodžiai ar jų formos vartojamos netaisyklingai, dažniausiai dėl kitos kalbos įtakos ar klaidų įpratimo. Tai dažnas reiškinys daugiakalbiuose kontekstuose ar tarmėse. Pavyzdžiai: 1. Vietoj teisingos formos „aš einu“ sakoma „aš einu“ (čia pavyzdys iliustruoja netaisyklingą kirčiavimą ar formą, nors lietuvių kalboje „aš einu“ yra taisyklinga – tiksliau būtų pateikti realų dygliuotumo atvejį, pvz., „aš važiuoju namo“ vietoj „aš vykstu namo“, jei kalbėtojas painioja veiksmažodžius dėl kitos kalbos įtakos). 2. „Jis dirba darbą“ (perteklinis žodis, dažnas kalbos klaidų atvejis, nors griežtai ne visada laikomas dygliuotumu). 3. Tarmių ar regioninių variantų įtakos pvz.: vietoj standartinės „lėkštė“ vartojama „lekštė“. Esmė: Tai nukrypimas nuo norminės kalbos dėl įvairių socialinių, regioninių ar kalbinių veiksnių.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.