„Dygius“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis „dygsniai“ (pvz., siuvant), „įspaudai“, „atsispyrimo veiksmai“ arba „pikti užuominos / kandžios pastabos“. Dažniausiai vartojamas perkeltine prasme.
Pavyzdžiai:
1. Siuvinėjime: „Obelų šakelės dygius puikiai atkartoja gamtos grožį.“
2. Perkeltine prasme (piktos pastabos): „Pokalbis buvo pilnas švelnių dygų vienas kitam.“
3. Atsispyrimas: „Jis visą gyvenimą kovojo su sistemą smulkiais dygiais.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.