Dvasiškybė – tai dvasinė būsena arba praktika, susijusi su dvasiniu tobulėjimu, vidiniu gyvenimu, moraliniu grynumu ir siekiu aukštesnės (dažnai religinės ar transcendenčios) tiesos. Tai gali reikštį asmeninį ryšį su Dievu/dvasiniu pasauliu, vidinį ramumą, meilę, nuolankumą ir atsidavimą aukštesniam tikslui.
Pagrindiniai bruožai:
- Dėmesys vidinei asmenybei, o ne išorinei formai.
- Moralė, meilė, atlaidumas, kantrybė.
- Ieškojimas prasmės ir tiesos už materialaus pasaulio.
Pavyzdžiai:
1. Religinė dvasiškybė: Malda, meditacija, pasiaukojimas, asketizmas.
2. Kasdienė dvasiškybė: Padėjimas kitiems be savanaudiškų motyvų, gamtos grožio vertinimas, dėkingumo praktika.
3. Filosofinė dvasiškybė: Kontempliacija, savęs pažinimas, siekis harmonijos su pasauliu.
Trumpai: Dvasiškybė – tai dvasinis ir moralinis brandumas, pasireiškiantis vidiniu gyvenimu, gerumu ir siekiu prasmės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.