Dvasėti – tai veiksmažodis, reiškiantis pradėti dvasiuoti, tapti dvasiniu, įsigyti dvasinį pavidalą ar prasmę. Dažniausiai vartojamas religiniame, filosofiniame ar poetiniame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Religinis: „Per krikštą žmogus dvasėja – jo siela atgimsta.“
2. Filosofinis: „Meno kūrinys dvasėja, kai jį interpretuoja žiūrovas.“
3. Poetinis: „Nakties tyloje miškas dvasėja paslaptingomis garsų šešėliais.“
Trumpai: Tai perėjimas į dvasinę būseną, ne fizinis veiksmas, o simbolinis ar prasmės kaita.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.