Dvaralaukis – tai istorinis terminas, reiškiantis dvaro žemės, priklausiusios dvarininkui (pvz., bajorui), dalį, kuri buvo išnuomota valstiečiams arba naudota jų ūkiams. Tai buvo priešprieša palivarkui – dvaro žemei, kurią dvarininkas dirbo tiesiogiai savo įrankių ir baudžiauninkų darbo jėga.
Pavyzdžiai:
1. XIX a. Lietuvoje daug valstiečių ūkių buvo įsikūrę dvaralaukyje, kur jie dirbo dvaro žemę už mokestį (įvairias prievoles).
2. Dvarininkas dalį savo žemių išskyrė dvaralaukiui, o likusią – palivarkui, kur dirbo pats.
3. Po 1861 m. baudžiavos panaikinimo daugelis valstiečių gavo teisę į dvaralaukio žemę kaip nuomotojai arba savininkai.
Trumpai: Dvaralaukis – dvaro žemė, naudota valstiečių ūkiams (skirtingai nuo tiesiogiai dvarininko valdomo palivarko).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.