„Dvakna“ – šnekamojoje kalboje reiškia kvailą, nevykėlišką, nerangų žmogų (dažniausiai apie vyrą). Kilęs iš žodžio „dvokas“ (smarvė), taigi asocijuojasi su nemandagumu, nešvarumu ar atsilikimu.
Pavyzdžiai:
1. Nesupranti paprastų dalykų? Visiškai dvakna!
2. Jis vėl susitvarkė kaip dvakna – marškiniai purvini, plaukai sukraizuoti.
3. Nekreipk dėmesio į jo pasakymus, jis tiesiog dvakna.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.