Dvakelė – tai mažybinė ar švelninimo forma nuo žodžio dvoka (nemalonus kvapas, smarvė). Vartojama kalbant apie silpną, nepiktybinį nemalonų kvapą.
Pavyzdžiai:
1. Po lietaus iš žemės kyla drėgmės dvakelė.
2. Užuvažiavus į sandėlį pajutau pelėsių dvakelę.
3. Ši plovimo priemonė pašalina net silpniausią dvakelę iš audinių.
Trumpai: Silpnas nemalonus kvapas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.