dvailinimas

Dvailinimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kvailą, beprasmį elgesį, vaizdavimąsi kvailiu, kvailiojimą. Dažnai vartojamas švelniai pejoratyvia prasme, pabrėžiant nevykus, neprotingus veiksmus ar kalbą.

Pavyzdžiai:
- Nustok dvailinti ir imkis rimtų darbų.
- Visą susirinkimą sugadino jo beviltiškas dvailinimas.
- Tai ne pokštas, o grynas dvailinimas.

Sinonimai: kvailiojimas, kvailavimas, kvailystė.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dvailinimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Dvailinimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kvailą, beprasmį elgesį, vaizdavimąsi kvailiu, kvailiojimą. Dažnai vartojamas švelniai pejoratyvia prasme, pabrėžiant nevykus, neprotingus veiksmus ar kalbą. Pavyzdžiai: - Nustok dvailinti ir imkis rimtų darbų. - Visą susirinkimą sugadino jo beviltiškas dvailinimas. - Tai ne pokštas, o grynas dvailinimas. Sinonimai: kvailiojimas, kvailavimas, kvailystė.