Dvaikas – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis dvasią, vaiduoklį, šmėklą arba įsikūnijusį piktąjį dvasią (velnią). Vartotas daugiausia liaudies sakmėse, pasakose.
Pavyzdžiai:
1. Pasakojime: „Miske pasirodęs dvaikas gąsdino keliautojus.“
2. Palyginime: „Bėgo kaip dvaikas“ – reiškia labai greitai, kaip antgamtinė būtybė.
3. Šiuolaikiniame vartojime: Retai vartojamas, dažniau sutinkamas literatūroje ar tautosakoje kaip sinonimas vaiduokiui ar demoniškai būtybei.
Trumpai: Dvaikas – mitinė būtybė, piktas dvasinio pasaulio padaras.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.