"Dužavonė" – tai tarmiška žodžio "dūžavonė" (arba "dūžavonėlė") forma, reiškiančia dūžtą, įdubusią vietą, duobę (dažniausiai nuo kritimo ar smūgio).
Pavyzdžiai:
1. "Nukrito ant ledo – paliko didelę dužavonę."
(Nukrito ant ledo – paliko didelę įdubą.)
2. "Po smūgio sienoje liko dužavonė."
(Po smūgio sienoje liko įdubimas.)
Pastaba:
Šis žodis vartojamas daugiausia tarmėse (pvz., dzūkų, aukštaičių), o bendrinėje kalboje dažniau sakoma "įduba", "duobė" arba "dėmė" (jei kalbama apie pažeistą paviršių).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.