dūsuonėlis

Dūsuonėlis – tai mažybinė lietuvių kalbos žodžio dūsos forma, reiškiančio giliai atsikvėpimą, dažnai susijusį su liūdesiu, nusivylimu, pavargimu ar palengvėjimu.

Reikšmė:
Tai lengvas, tylus ar trumpas atodūsis, dažnai išreiškiantis emocinį atsileidimą, susikaupimą ar nedidelį susierzinimą.

Pavyzdžiai:
1. Liūdesys:
"Pasilenkė prie gėlės, kvapą pajuto ir išleido lengvą dūsuonėlį."
2. Palengvėjimas:
"Išgirdęs gerą žinią, nežymiai nusitiesė ir iškvėpė dūsuonėlį."
3. Susikaupimas:
"Prieš pradedant darbą, giliai įkvėpė ir išleido dūsuonėlį."

Trumpai:
Tai emocinis, dažnai refleksyvus lengvas atodūsis, naudojamas vaizdingai apibūdinti nedidelę emocinę būseną.

Įrašas
Paaiškinimas	Dūsuonėlis – tai mažybinė lietuvių kalbos žodžio dūsos forma, reiškiančio giliai atsikvėpimą, dažnai susijusį su liūdesiu, nusivylimu, pavargimu ar palengvėjimu. Reikšmė: Tai lengvas, tylus ar trumpas atodūsis, dažnai išreiškiantis emocinį atsileidimą, susikaupimą ar nedidelį susierzinimą. Pavyzdžiai: 1. Liūdesys: "Pasilenkė prie gėlės, kvapą pajuto ir išleido lengvą dūsuonėlį." 2. Palengvėjimas: "Išgirdęs gerą žinią, nežymiai nusitiesė ir iškvėpė dūsuonėlį." 3. Susikaupimas: "Prieš pradedant darbą, giliai įkvėpė ir išleido dūsuonėlį." Trumpai: Tai emocinis, dažnai refleksyvus lengvas atodūsis, naudojamas vaizdingai apibūdinti nedidelę emocinę būseną.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.