Dūsavėlis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, tingų, nerangų žmogų, kuris viską daro nėris, atidėlioja, neturi energijos ar entuziazmo. Dažnai vartojamas švelniai pejoratyvia prasme.
Pavyzdžiai:
1. Mūsų sūnus – tikras dūsavėlis: ryte keliasi valandą, pusryčiauja dar valandą.
2. Nepriskirsiu jam svarbios užduoties, jis toks dūsavėlis, kad viską atidės.
3. Nebūk dūsavėliu, greičiau pasiruošk, jau vėlu!
Sinonimai: tinginys, tingius, liūnas, nėris.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.