Durpėti – veikti kaip durpės, sugerti drėgmę (pvz., apie žemę, medžiagas). Dažniau vartojama perkeltine prasme: ilgai, nuobodžiai kalbėti, „tempti“ pokalbį, užgaišti.
Pavyzdžiai:
1. Ši dirva gerai durpėja, nes yra pelkinė.
2. Jis durpėjo valandą, bet nieko nepasakė.
3. Susirinkimas vėl durpėjo dėl smulkmenų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.