Durblioti – tai veiksmažodis, reiškiantis neaiškiai, nerangiai kalbėti (dažniausiai iš baimės, susijaudinimo, apsvaigimo ar nemalonios situacijos).
Pavyzdžiai:
1. Jis pradėjo durblioti išsigandęs, kai pamatė mokytoją.
2. Girtas vyras durbliojo kažką apie senus laikus.
3. Ji durbliojo atsiprašinėjimus, vos ją išklausiau.
Sinonimai: murmiti, maukšenti, šnekėti nerišliai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.