„Duonius“ – retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis duonos davėjas, duonos šeimininkas (dažniausiai vartotas perkeltine prasme apie žemę, gamtą ar dieviškąją jėgą, kuri maitina).
Pavyzdžiai:
1. Tėvynė mums yra didysis duonius.
2. Senovės giesmėse saulė vadinta duoniu.
3. Žemė – geriausias duonius, nes iš jos auga javai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.