duokla

„Duokla“ – senovinis žodis, reiškiantis duoklę, mokestį, išlygį (pvz., valdovui, už naudojimą žeme ar apsaugą).

Pavyzdžiai:
1. Valstiečiai mokėjo duoklą kunigaikščiui už žemės naudojimą.
2. Užsienio prekeiviai turėjo mokėti duoklą už kelionę per kunigaikštystę.
3. Senovėje duokla dažnai būdavo mokama grūdais ar gyvuliais.

Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje vartojamas terminas „duoklė“, o „duokla“ – istorinis/archajiškas variantas.

Įrašas
Paaiškinimas	„Duokla“ – senovinis žodis, reiškiantis duoklę, mokestį, išlygį (pvz., valdovui, už naudojimą žeme ar apsaugą). Pavyzdžiai: 1. Valstiečiai mokėjo duoklą kunigaikščiui už žemės naudojimą. 2. Užsienio prekeiviai turėjo mokėti duoklą už kelionę per kunigaikštystę. 3. Senovėje duokla dažnai būdavo mokama grūdais ar gyvuliais. Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje vartojamas terminas „duoklė“, o „duokla“ – istorinis/archajiškas variantas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.