„Duoburys“ – tai lietuviškas terminas, reiškiantis įdubimą ar duobę žemėje, dažnai natūralią (pvz., erozijos, ledyninė) arba dirbtinę (iškasimų). Kartais vartojamas perkeltine prasme (pvz., „pinigų duoburys“ – nuolatinės išlaidos).
Pavyzdžiai:
1. Ganyklose galima rasti senų duoburių, kuriuos išgraužė upeliai.
2. Statybų aikštelėje liko didelis duoburys po išgryninto grunto.
3. Remontas tapo tikru duoburiu, į kurį dėjome visus santaupas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.