Dumčystė – tai kalbos yda, kai kalbantysis vartoja per daug savosios tarmės ar dialektizmo bendrinėje kalboje, ypač oficialioje arba rašytinėje situacijoje.
Pavyzdžiai:
1. Vietoj bendrinio "šaukštas" sakoma "šliūška" (dzūkų tarmė).
2. Vietoj "kriaušė" – "gruša" (vakarietiškių tarmė).
3. Vietoj "labas rytas" – "rytpietis" (rytų aukštaičių tarmė).
Esmė: Dumčystė nėra klaida, bet gali trukdyti bendravimui, jei kalbėtojas nesiderina su auditorija. Tai skiriasi nuo barbarizmų (svetimžodžių vartojimo) ar žargonizmo (profesinės kalbos).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.