dumbėris

Dumbėris – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kvailumą, neprotingumą, bukumą (dažnai juokiant ar paniekiai).
Kilęs iš: baltarusių kalbos „думбер“ (kvailys) arba lenkų „dąbal“ (bukas, kvailas).

Pavyzdžiai:
1. Ką tu čia plepi? Visas tavo pasakojimas – vienas dumbėris.
(kuo tu čia kalbi? Visas tavo pasakojimas – vienas kvailumas.)
2. Neklausyk jo, jis kalba dumbėrius.
(nekreipk dėmesio, jis kalba nesąmones.)
3. Tas jo planas – grynas dumbėris!
(tas jo planas – visiška nesąmonė!)

Sinonimai: nesąmonė, kvailystė, neprotingumas, absurdas.
Pastaba: Vartojamas šnekamojoje kalboje, dažnai su neigiamu ar šaipiu atspalviu.

Įrašas
Paaiškinimas	Dumbėris – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kvailumą, neprotingumą, bukumą (dažnai juokiant ar paniekiai). Kilęs iš: baltarusių kalbos „думбер“ (kvailys) arba lenkų „dąbal“ (bukas, kvailas). Pavyzdžiai: 1. Ką tu čia plepi? Visas tavo pasakojimas – vienas dumbėris. (kuo tu čia kalbi? Visas tavo pasakojimas – vienas kvailumas.) 2. Neklausyk jo, jis kalba dumbėrius. (nekreipk dėmesio, jis kalba nesąmones.) 3. Tas jo planas – grynas dumbėris! (tas jo planas – visiška nesąmonė!) Sinonimai: nesąmonė, kvailystė, neprotingumas, absurdas. Pastaba: Vartojamas šnekamojoje kalboje, dažnai su neigiamu ar šaipiu atspalviu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.