dūknus

Dūknus – šnek. apie žmogų, kuris:

1. Lėtas, tingus, nerangus (dažniausiai apie vyresnį žmogų).
Pvz.: „Senis jau toks dūknus – viską lėtai daro.“

2. Apsileidęs, nešvarus, apsikreivęs.
Pvz.: „Kambarys kaip pas dūkną – viskas išmėtyta.“

Sinonimai: tinginys, liūnas, niūšius, apsileidėlis.
Pastaba: vartojama neformaliai, dažnai su neigiama ar šiek tiek šaipšlia konotacija.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'duknus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Dūknus – šnek. apie žmogų, kuris: 1. Lėtas, tingus, nerangus (dažniausiai apie vyresnį žmogų). Pvz.: „Senis jau toks dūknus – viską lėtai daro.“ 2. Apsileidęs, nešvarus, apsikreivęs. Pvz.: „Kambarys kaip pas dūkną – viskas išmėtyta.“ Sinonimai: tinginys, liūnas, niūšius, apsileidėlis. Pastaba: vartojama neformaliai, dažnai su neigiama ar šiek tiek šaipšlia konotacija.