Dūkiavimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, nerangų, lėtą ėjimą (dažnai su pabrėžiamu sunkumu ar atidėliotumu).
Pavyzdžiai:
1. Vaikas dūkiavo į mokyklą – nenorėjo eiti.
2. Senis dūkiavo laiptais – lipdamas lėtai ir sunkiai.
3. Kodėl tu taip dūkiai? – sakoma lėtai einančiam.
Sinonimai: slampinėjimas, vilkinimas, lėtėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.