„Dujonėlis“ – tai mažybinė ar švelniai juokingu atspalviu vartojama žodžio duja forma. Dažniausiai reiškia mažą kiekį dujų, oro ar išmatų dujų (pramoginiame kontekste).
Pavyzdžiai:
1. Po pupelių pietų pilvas sukilo – turbūt susidarė nemalonių dujonėlių.
2. Virtuvėje užuodžiau degimo dujonėlį – turbūt ką nors užmiršau ant viryklės.
3. Šis gėrimas pilnas dujonėlių – gurgulia visą laiką.
Pastaba:
Vartojamas šnekamojoje kalboje, dažniausiai humoro ar švelninimo kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.