Dūdijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, monotonišką garsą, dažniausiai apibūdinantį vėjo, variklio, muzikos instrumento ar panašų garsą. Jis perteikia įkyrų, niūrų ar nuobodų aidėjimą.
Pavyzdžiai:
1. Vėjo dūdijimas už lango trukdė miegoti.
2. Seno variklio dūdijimas sklido per mišką.
3. Dūdmaišio dūdijimas skambėjo toli iš girios.
4. Transformatoriaus dūdijimas girdėjosi naktį.
Trumpai: tai ilgas, niūrus garsas, dažnai asocijuojamas su vėju, technika ar instrumentais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.