Dubė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gilią duobę, daubą ar griovą, dažnai susidariusią natūraliai (pvz., upės išplautą) arba iškasamą žmogaus.
Pavyzdžiai:
1. Gamtinis: "Upė išskalė gilią dubę krante."
2. Kasinėjimas: "Čia buvo kasama žvyro – liko didelė dubė."
3. Perkeltinė prasmė (seniau): "Sėdėjo dubėje" (t. y. slėnyje, dauboje).
Trumpai: Dubė – gili duobė ar dauba, dažnai vandens ar kasimo sukelta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.