Druskėtžemis – tai dirvožemis, kurio viršutiniame sluoksnyje yra didelė druskų koncentracija (dažniausiai natrio chlorido, sulfatų ar karbonatų), kuri trukdo augalų augimui.
Pagrindinės priežastys:
- Intensyvus dirvožemio drėkinimas prastai drenuojamose vietovėse.
- Natūralus požeminių vandenų, turinčių druskų, pakilimas į paviršių.
- Druskingo vandens naudojimas drėkinimui.
Pavyzdžiai:
- Seklių ežerų arba džiūstančių upių deltose susidarę dirvožemiai (pvz., dalyje Vidurio Azijos).
- Drėkinamos žemės sausringuose regionuose be pakankamos drenažo (pvz., kai vanduo išgaruoja, o druskos lieka).
- Pajūrių žemumos, kur į dirvožemį veržiasi jūros vanduo.
Pasekmės: Druskėtžemiai sumažina žemės ūkio derlingumą, nes dauguma kultūrinių augalų druskų netoleruoja. Gali augti tik druską toleruojantys augalai (pvz., tam tikri krūmokšniai, švendrai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.