drunėlė

Drunėlė – tai mažybinė, švelnios išraiškos forma žodžio drunia (šnek. „durna, kvaila mergina/moteris“).
Vartojama šmaikščiai, meiliai ar paniekiai, dažnai apie kvailoką, išsižiojusią, netvarkingą merginą.

Pavyzdžiai:
1. Ei, drunėle, kur vėl dėjai mano raktus? (šmaikštus priekaištas)
2. Sėdi kaip drunėlė ir žiūri į langą. (apie apsnūdusią, neveiklią merginą)
3. Kokia drunėlė – vėl pamiršo piniginę! (švelnus nepasitenkinimas)

Trumpai: šnekamosios kalbos žodis, reiškia „kvailokė“ (dažnai su švelniu ar juokingu atspalviu).

Įrašas
Paaiškinimas	Drunėlė – tai mažybinė, švelnios išraiškos forma žodžio drunia (šnek. „durna, kvaila mergina/moteris“). Vartojama šmaikščiai, meiliai ar paniekiai, dažnai apie kvailoką, išsižiojusią, netvarkingą merginą. Pavyzdžiai: 1. Ei, drunėle, kur vėl dėjai mano raktus? (šmaikštus priekaištas) 2. Sėdi kaip drunėlė ir žiūri į langą. (apie apsnūdusią, neveiklią merginą) 3. Kokia drunėlė – vėl pamiršo piniginę! (švelnus nepasitenkinimas) Trumpai: šnekamosios kalbos žodis, reiškia „kvailokė“ (dažnai su švelniu ar juokingu atspalviu).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.