Drūktsubenis – tai archajiškas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „kietas, storas, tvirtas kelmas ar rąstas“ (dažniausiai ąžuolo). Vartotas apibūdinti masyviam, sunkiam medienos gabalui.
Pavyzdžiai:
- Senasis ąžuolas išdygo kaip drūktsubenis.
- Kirvis atsitrenkė į drūktsubenį ir atšoko.
- Kaimo pasakojimuose milžinai mėtydavę drūktsubenius.
Sinonimai: kelmas, rąstas, stuobrys.
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje beveik nevartojamas, randamas senojoje literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.