Drukauninkas – tai istorinis terminas, reiškiantis spausdinimo meistrą arba spausdinimo cecho meistrą (XVI–XVIII a.). Tai asmuo, vadovavęs spaustuvei, rūpinęsis knygų leidyba ir kartais – jų turiniu.
Pavyzdžiai:
- Pirmoji žinoma lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“ (1547) – buvo išleista Karaliaučiaus spaustuvėje, kuriai vadovavo drukauninkas Hansas Weinreichas.
- Mikalojus Daukša savo „Postilėje“ (1599) mini, kad knygą išspausdino Vilniaus akademijos spaustuvės drukauninkas.
- Danielius Kleinas savo lietuvių kalbos gramatiką (1653) leido Karaliaučiaus spaustuvėje, dirbo su drukauninku.
Trumpai: Drukauninkas – istorinis spausdinimo meistras/leidėjas, svarbus kultūriniams tekstams platinti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.