„Drautarnis“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įpareigotą asmenį (pvz., vergą, tarną, darbininką), kuris privalo atlikti tam tikrus darbus ar tarnybą, dažnai priverstinai arba dėl prievolės.
Pavyzdžiai:
1. Senovėje drautarniai dirbo dvarų laukuose.
2. Jis jautėsi kaip drautarnis, pririštas prie monotoniško darbo.
Pastaba: Žodis retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau sutinkamas istoriniuose tekstuose ar poezijoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.