Dramaturgija – tai teatro meno teorija ir praktika, apimanti dramos kūrimą, komponavimą ir sceninį įgyvendinimą. Tai ir konkrečios pjesės struktūra.
Pagrindinės reikšmės:
1. Dramos kaip literatūros rūšies menas – veikėjų, konflikto, dialogų ir kompozicijos kūrimas.
2. Sceninis aspektas – pjesės adaptavimas scenai, režisūros ir vaidybos principai.
3. Socialinė dramaturgija (pagal E. Berneo teoriją) – žmogiškųjų santykių analizė kaip spektaklio.
Pavyzdžiai:
- Klasikinė: Viljamo Šekspyro „Hamletas“ – tragedijos struktūra, vidinis konfliktas.
- Modernioji: Bertolto Brechto epinis teatras – „Motinė Dramos“.
- Dramaturgijos naudojimas: Režisieriaus ir dramaturgo bendradarbiavimas kuriant spektaklį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.