„Donė“ – senas lietuviškas terminas, reiškiantis dosnumą, dosnumo dorybę arba dovaną, atnašą. Kilęs iš veiksmažodžio „duoti“.
Pavyzdžiai:
1. Dorybės prasme:
„Donė – tai nuolatinis polinkis dalytis su kitais.“
2. Kaip dovana:
„Kaimynas padėjo donę ant stalo – krepšelį obuolių.“
3. Perkeltine prasme:
„Jo donė širdies – pagalba bet kuriuo metu.“
Pastaba:
Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.