Doklė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, netvarkingą, prastai įrengtą būstą ar patalpą (pvz., trobelę, lūšną, užkampio vietą). Dažnai vartojamas neigiama prasme, pabrėžiant skurdą, nepatogumą ar apleidimą.
Pavyzdžiai:
- Jie gyveno prastokoj doklėj pakalnėje.
- Kur tu tą seną doklę radai? Čia nebuta, o tvarta.
- Vietoj namo – tik nedidinga doklė.
Sinonimai: lūšna, užkampis, palapinė, skylė (šnek.), banda.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.