„Dobčiotis“ – šnekamojoje kalboje reiškia ilgai, nuobodžiai kalbėti, plepėti be reikalo, dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., apie skundimąsi, nuolatinį kartojimą).
Pavyzdžiai:
1. Senelis visą vakarą dobčiojosi apie senus laikus.
2. Nustok dobčiotis ir imkis darbo!
3. Kaimynė vėl dobčiojasi prie telefono.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.