Diglosija – tai kalbos situacija, kai vienoje visuomenėje vartojamos dvi tos pačios kalbos formos, kurios paprastai skiriasi prestižu ir funkcijomis:
- Aukštoji (H) forma – oficiali, literatūrinė, naudojama švietime, žiniasklaidoje, valdžios institucijose.
- Žemoji (L) forma – kasdienė, neoficiali, naudojama šeimoje, bendraujant draugų rate.
Pavyzdžiai:
1. Arabų kalbos – klasikinė arabų (H) ir vietinės tarmės (L), pvz., Egipto arabų.
2. Graikų kalba – istorinis katharevusa (H) ir dimotiki (L).
3. Šveicarijos vokiečių – standartinė vokiečių (H) ir šveicarų vokiečių tarmė (L).
4. Norvegų kalba – dvi rašytinės formos: bokmål ir nynorsk (abi H, bet skirtingi kontekstai).
Esmė: H ir L formos paprastai nesikeičia – kiekviena turi savo socialinę nišą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.