Dievystė – tai dievo būtis, prigimtis, esmė; dieviškumas. Tai abstraktus terminas, nusakantis tai, kas būdinga dievui (pvz., amžinybė, visažinystė, tobulumas).
Pavyzdžiai:
1. Religijoje/filosofijoje:
„Krikščionių teologai diskutuoja apie Kristaus dievystę ir žmogiškumą.“
2. Mene/mitologijoje:
„Senovės graikų mituose Dzeuso dievystė suteikė jam galią valdyti žaibą.“
3. Perkeltine prasme:
„Jo kūryboje atsispindi gamtos dievystė – tai kaip šventumas ir tobulumas.“
Trumpai: terminas vartojamas kalbant apie dieviškąją prigimtį, savybes ar kilmę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.